Energy Advice - Paslaugos energetiniam ir technologiniam efektyvumui - skaitmeninis dvynys - digitaltwin

Kodėl įmonės pasirenka atlikti neutralaus poveikio klimatui studiją?

Nors energetinio efektyvumo siekis daugumai Lietuvos pramonės įmonių nėra naujas, vis dažniau domimasi ir rinkoje ganėtinai nauja paslauga – neutralaus poveikio klimatui strategijos sudarymu. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti nulinį į atmosferą išmetamo CO2 lygį, tačiau pastaruosius metus išmetamo CO2 kiekis reikšmingai nesikeičia. Viena iš priežasčių kodėl pramonės įmonės delsia imtis priemonių – strategijos nebuvimas. Tikėtina, kad įmonės, sunaudojančios daug energijos produkcijos gamybai ir laiku nepasiruošusios šio reikalavimo įgyvendinimui, per trumpą laiką privalės atlikti brangius pokyčius ateityje, kad būtų pasiekti bendri Europos tikslai.

Kita tokios studijos atlikimo priežastis – siekis sumažinti išlaidas apyvartiniams taršos leidimams (ATL). Šiuo metu ATL taikomas kurą deginantiems įrenginiams, kurių galia didesnė nei 20 MW. Veiklos vykdytojai, kuriems taikomas ATL, kiekvienais metais gauna tam tikrą skaičių nemokamų ATL. Kiekvienais metais veiklos vykdytojai atsiskaito už savo faktinę taršą grąžindami atitinkamą kiekį ATL. Esant ATL trūkumui, juos galima įsigyti pirminėje (EK aukcionai) arba antrinėje (iš kitų veiklos vykdytojų) rinkoje. Tačiau šie leidimai brangsta, o nemokamų ATL kiekis mažėja. Iki 2027-ųjų metų planuojama nemokamų ATL atsisakyti.

Įmonės, atlikusios neutralaus poveikio klimatui studiją, gali suprasti savo veiklos poveikio aplinkai mastą. Atliekant studiją nustatomas konkrečios įmonės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis, sudaromas emisijų balansas, nustatomas emisijų sutaupymų potencialas, pateikiamos rekomendacijos emisijų mažinimui, apskaičiuojamas investicijų dydis bei atsipirkimas.

Kuo neutralaus poveikio klimatui strategija skiriasi nuo energetinio audito?

Pirmiausia, skiriasi audito ir strategijos tikslai. Energijos vartojimo audito tikslas yra įvertinti energijos ir vandens nuostolius technologiniuose procesuose ir įrenginiuose ir numatyti technines organizacines priemones energijos ir vandens nuostoliams sumažinti. Tuo tarpu ŠESD emisijų mažinimo strategijos tikslas – nustatyti tiesioginius ir netiesioginius šiltnamio efektą sukeliančius dujų šaltinius ir numatyti planą didžiausių emisijos šaltinių mažinimui. Pavyzdžiui, energijos vartojimo audite siūlomos priemonės energijos sąnaudų mažinimui neatsižvelgiant į šios energijos šaltinį. Tuo metu jeigu energija pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, jos įtaka CO2 emisijoms bus maža ir ŠESD emisijų mažinimo strategijoje nebus pasiūlytos priemonės šios energijos rūšies mažinimui.

Tačiau energijos vartojimo auditas ir neutralaus poveikio klimatui strategija turi ir daug bendrų aspektų: norint pasiekti CO2 neutralumą, energijos vartojimo mažinimas yra būtinas, kadangi kuo mažesnės sąnaudos, tuo mažesnis investicijų poreikis perėjimui prie aplinkai draugiškų gamybos būdų. Pavyzdžiui, audite pasiūlytomis priemonėmis sumažinus šilumos suvartojimą, efektyvesne ir pigesne priemone CO2 emisijų mažinimui gali būti prisijungimas prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o ne naujo katilo įrengimas. Dėl šios priežasties, tiek energijos vartojimo auditas, tiek CO2 emisijų mažinimo strategija turėtų būti plėtojami lygiagrečiai.

Kokios šios studijos reikšminės dalys ir naudos?

ŠESD emisijų mažinimo strategijoje pirmiausia atliekama ŠESD emisijų inventorizacija ir skaičiavimai, paremti tarptautiniu ŠESD skaičiavimo protokolu (Greenhouse Gas Protocol) ir (arba) lygiavertėmis tarptautinėmis ŠESD skaičiavimo metodikomis.

Atliekant neutralaus poveikio klimatui studiją, nustatomos tiesioginės ir netiesioginės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tiesioginėmis emisijomis galima laikyti energijos resursų (dujų, benzino ir dyzelino) deginimo metu išsiskiriančias CO2 dujas, šaldymo agentų nuotėkį į aplinką. Netiesioginėmis: CO2 dujas kurios išsiskiria gaminant įmonei reikalingą elektros energiją, gaminant žaliavą, tiekiant vandenį, valant nuotekas ir tvarkant gamybos metu susidarančias atliekas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos taip pat susidaro statant gamyklos pastatus, gaminant kitą įmonei priklausantį ilgalaikį turtą. Kai kurias iš šių emisijų gamyklos personalas gali mažinti imantis aktyvių veiksmų, kitais atvejais to padaryti negalima, kadangi tai priklauso nuo trečiųjų šalių veiksmų.

Ataskaitoje pasirinktinai nuo studijos apimties sudaromas CO2 emisijų balansas. Įvertinus emisijų kilmę ir dydį, nustatomas sutaupymų potencialas. Rekomendacijos emisijų mažinimui pateikiamos konsultuojantis su įmonės darbuotojais, pagal pagrindžiamą priemonių efektyvumą, įvertinamas finansinių lėšų poreikis jų įgyvendinimui, rekomenduojamas jų įdiegimo grafikas.

Nuo ko pradėti norint tapti CO2 neutralia įmone?

Reikalinga suprasti, jog įmonė netaps CO2 neutralia per dieną – tai laikui imlus procesas. Todėl įmonės turėtų numatyti neutralaus poveikio klimatui strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant planą, pirmiausia diegiamos priemonės, kurių atsipirkimo laikas trumpiausias. Svarbu, jog strategijoje būtų numatoma ne tik siektini rodikliai, bet ir jų įvertinimo kriterijai. Dažnai susiduriama su problema, jog įmonės siekia įgyvendinti rekomenduotas priemones, tačiau nesant atsekamumo apie tai, kas buvo daryta, nepavyksta deramai įvertinti rezultatų, suprasti, kas buvo atlikta sėkmingai. Šioje vietoje dažnu atveju reikalingi skaitmenizavimo sprendimai. Dėl technologinių procesų sudėtingumo, kuomet būtina vertini daug kriterijų ir visus vienu metu, skaitmeniniai sprendimai leidžia turėti aiškų vaizdą, leidžiantį suprasti, kas vyksta. Tai sukuria galimybes ne tik efektyviam CO2 emisijų mažinimo priemonių įgyvendinimui, bet ir bendram įmonės veiklos efektyvinimui.

Plačiau apie paslaugą skaitykite čia.

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Gaukite naujausią informaciją apie Energy Advice organizuojamus mokymus, produktus ir kitas industrijos naujienas.

Paieška