Energetinio efektyvumo konferencijoje – apie ateities perspektyvas ir gerąsias praktikas

Energy Advice - Paslaugos energetiniam ir technologiniam efektyvumui - skaitmeninis dvynys - digitaltwin

Šiandieniniame energijos išteklių kainų krizės kontekste energetinis efektyvumas tapo kaip niekada aktualiu klausimu. Dažna pramonės įmonė ieško greitų sprendimų, kurie mažintų energijos vartojimą. Tuo tarpu tvarus verslas, kuris pastarąjį dešimtmetį nuolatos investavo į įrengimus, monitoringo, skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimus, jau turi sukaupęs patirties, kurie sprendimai pateisina lūkesčius ir kokių klaidų buvo galima išvengti. Tokios praktikos ir buvo pristatytos pramonės įmonių atstovams skirtoje energetinio efektyvumo konferencijoje, vykusioje rugsėjo 22 dieną. Konferenciją organizavo Lietuvos pramoninkų konfederacija, Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija bei UAB „Energy Advice“.

Konferenciją pradėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė su pranešimu „Kaip energetikos ministerija gali padėti Lietuvos verslui pasiekti didesnio energetinio efektyvumo“. Viceministrė pristatė energijos taupymo planą, jo parengimo šaltinius bei energijos taupymo tikslus. Pasak viceministrės, „Kiekvienos įmonės indėlis gali duodi didžiulį poveikį energetikos sistemai“. Viceministrė pasidžiaugė, jog matyti, kaip keičiasi įmonių elgsena, o norint pasiekti tikslų svarbu, jog įvyktų „proveržis kiekvieno mūsų mąstyme“. Kalbėdama apie greitai atsiperkančias energijos taupymo priemones viceministrė pastebėjo, jog vien energijos taupymo tikslų nustatymas ir stebėjimas leidžia sutaupyti iki 10 procentų energijos. Didelį dėmesį viceministrė patarė skirti būtent procesų optimizavimui. „Kiekvienam verslui reikalingi specifiniai ir unikalūs sprendimai, kuriuos geriausiai žino pačios įmonės“. Viceministrės pranešimo medžiagą rasite čia: Kaip energetikos ministerija gali padėti Lietuvos verslui pasiekti didesnio energetinio efektyvumo.

Konferenciją tęsė 30 metų darbo Lietuvos energetikos sektoriuje patirtį Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas ir VTEK registruotas lobistas ekspertas Martynas Nagevičius. Jis pristatė artimiausio laikotarpio energetikos iššūkius Lietuvos verslui. „Šiuo metu visos Europos pramonė susiduria su turbūt didžiausia energetikos krize per visą istoriją. Tai yra milžiniškas iššūkis pramonei ir energetinis efektyvumas tampa lemiama vieta, kuri ir nulems, ar Europos pramonė atsilaikys šiame kare, ar ne, bei kokios įmonės išeis iš šio karo laimėtojomis, o kokios išnyks. Tas verslas, kuris energiją vartoja efektyviau, nei konkurentai, šiuo metu smarkiai laimi konkurencinėje kovoje. O iš likusių laimėti gali tie, kurie sureaguos greičiausiai.“ Kalbėdamas apie artimiausių metų perspektyvas Martynas Nagevičius pabrėžė: Nevertėtų tikėtis, jog gamtinių dujų kainos grįš į prieš karą buvusį lygį. Laukiančių grįžtančių žemų kainų ir nereaguojančių į pasikeitimus įmonių perspektyvos blogiausios. Plačiau apie Martyno įžvalgas ateičiai: Artimiausio laikotarpio energetikos iššūkiai Lietuvos verslui.

Diskusijoje „Kompasas kelyje į energetinį efektyvumą: trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslai“ Inga Žilienė bei Martynas Nagevičius atsakė į pramonės atstovų klausimus bei aptarė energetinio efektyvumo tikslus. Europos Komisija šiuo metu siunčia valstybėms narėms signalus – mažinti energijos vartojimą: 5 procentais sumažinti elektros vartojimą piko metu, 10 procentų sumažinti metinį elektros vartojimą, 15 procentų – gamtinių dujų. Martynas Nagevičius visiškai tikras, jog pramonė šiuos tikslus gali pasiekti ir nenutraukdama veiklos, o tiesiog didindama energijos vartojimo efektyvumą.

Energy Advice direktorius ir įkūrėjas dr. Vytautas Šiožinys pranešime „Skaitmenizavimas ir energetinis efektyvumas: kur slypi didžiausias taupymo potencialas“ pristatė Skaitmeninio dvynio technologija grįstą sprendimą energetiniam efektyvumui. Anot Vytauto, „Skaitmenizavimas – tai aukščiausias automatizacijos lygis. Esami valdikliai, apskaitos prietaisai, monitoringo sistemos yra nepakankamos norint pasiekti didesnį našumą, kokybę bei energijos vartojimo efektyvumą“. Vytautas pasidalijo patirtimi įdiegiant Skaitmeninius dvynius ir AI modelius, kurų atsipirkimo laikas mažesnis nei vieneri metai. Vytautas apžvelgė, jog būtent tokių sistemų naudojime ir glūdi paslėptas taupymo potencialas – KPI dažniausiai nėra tinkami siekiant efektyvios veiklos, kadangi neparodo galimybių dugno bei gali priklausyti nuo daugelio parametrų, kurių kiekio žmogus analizuoti nesugeba – čia ir praverčia matematiniai modeliai. Vytautas pastebėjo, jog Lietuvos pramonė yra brandi: atlieka pakartotinius auditus ir dažnu atveju didžiausio potencialo priemonės jau būna įdiegtos po pirmojo auditų etapo. Skaitmeninimas atveria naujas galimybes, parodant silpnąsias procesų vietas. Vytautas kuriamus energetinio efektyvumo didinimo sprendimus pavadino „energijos vartojimo auditu, atliekamu debesyse kas 5 minutes“. Tokie metodai leidžia optimizuoti procesą ir energijos sąnaudas sumažinti iki 30 procentų, atlikti automatizuotą energijos valdymą bei sąnaudų prognozavimą, bei didinti gamybos našumą ir kokybę stabilizuojant produkto išeigą. Plačiau apie Skaitmeninį dvynį skaitykite Vytauto pranešime: Skaitmenizavimas ir energetinis efektyvumas: kur slypi didžiausias taupymo potencialas.

AB „Rokiškio sūris“ technikos direktorius Artūras Vainiūnas pasidalino įmonės patirtimi siekiant energetinio efektyvumo bei įdarbinant duomenis. Įmonėje buvo įgyvendinta aibė energijos taupymo sprendimų: įdiegti alternatyvūs energijos šaltiniai, sistemų, prietaisų kontrolė, vykdoma operatorių darbo kontrolė bei įdiegtas Šaldymo sistemos Skaitmeninis dvynys, atnaujintos šiuolaikinės technologijos ir įranga, skaitmeninė procesų kontrolė. Taip pat įmonė investuoja į mokymus ir ugdo personalą. Įmonės atstovas pasidžiaugė atliktais vidiniais ir išoriniais auditais, leidusiais numatyti energijos taupymo potencialą. Pranešėjas pabrėžė, jog sąvoka „Efektyvus energijos ir resursų panaudojimas“ turėtų veikti ne kaip „priminimas“, bet kaip „įpratimas“ visose gyvenimo srityse. Anot pranešėjo, skaitmeninimo įrankiai – tai ateitis. Jie leidžia ieškoti galimybių gamybos procesą ir apimtis tiesiogiai susieti su energijos kaštais bei efektyvumu. Tokios įgyvendintos priemonės leidžia informaciją gauti iškart, o ne mėnesio gale. Plačiau apie įgyvendintas priemones: Energetinio efektyvumo paieška ir duomenų įdarbinimas.

AB „Kauno grūdai“ technikos direktorius Gvidas Kiznis pristatė įgyvendintų energetinių sprendimų įtaką įmonės procesams. Įmonėje buvo optimizuotos suspausto technologinio oro sistemos, seno tipo galingų, nepertraukiama dirbančių elektros variklių keitimas į šiuolaikiškus elektros variklius, reaktyviosios galios kompensavimo sistemų įrengimas, atnaujintos apšvietimo sistemos, galios poreikių analizė ir optimizavimas, įdiegtos specialios vandens filtravimo sistemos (atbulinė osmozė). Įmonė planuoja įrengti saulės elektrines trijuose savo padaliniuose, pritaikyti antrinį perteklinės šilumos panaudojimą pasitelkus ekonomaizerius bei šilumokaičius. Pranešėjo nuomone, energetinio efektyvumo tema ir efektyvinimo didinimo tikslai yra nuolatinis procesas, kuris turėtų būti kasdieninis techninių komandų, inžinierių ir vadovų uždavinys. Plačiau apie įmonėje įgyvendintus sprendimus: Įgyvendintų energetinių sprendimų įtaka AB “Kauno grūdai”.

Diskusijoje „Energetinis efektyvumas ir INDUSTRY 4.0 pramonės įmonėse“ dalyvavo inovacijų ekspertas ir vienas iš „Pramonė 4.0“ judėjimo pradininkų Lietuvoje Gintaras Vilda, SBA Grupės IT direktorius Vaidas Paulauskis, IKEA produkciją gaminančiose SBA grupės gamyklose diegiantis Pramonė 4.0 ir Energetinio efektyvumo sprendimus, bei Energy Advice vadovas dr. Vytautas Šiožinys. Vaidas diskusiją pradėjo nuo pastebėjimo, jog nors įrenginių parametrai ir sistemos darbas detaliau analizuoti pradėti palyginti neseniai, būtent tai leidžia suprasti realią situaciją apie gamybą ir nustatyti atvejus, kai energija suvartojama nepagrįstai. Procesų stebėsena sukuria daug duomenų, kuriuos būtina analizuoti. Gintaras paantrino, jog šiuo metu daugelis suskubo ieškoti greitų ir daug energijos taupymo sprendimų. Tačiau greitų ir daug sprendimų nėra, į kiekvieną jų reikia investuoti. Šiuo metu rinkoje matyti mažiau pasipriešinimo inovacijoms, daugiau susidomėjimo, tačiau neretai pasigendama supratimo, kaip įgyvendinti energijos taupymo sprendimus. Taip pat Gintaras pabrėžė, jog, „Priešingai populiariai nuomonei, nepakanka pakeisti energijos šaltinį, jog taptum „žalias“. Svarbu žvelgti į patį energetinį procesą. Energijos sutaupymai turi atsispindėti gamybos kaštuose. Negana to, jog sugebame veikti efektyviai, reikia gebėti tą efektyvumą ir pamatuoti.“ Tą antrino ir Vaidas su Vytautu: būtent skaitmenizavimas ir leidžia turėti gilesnį suvokimą apie procesus ir jų rezultatus. Diskusijos dalyviai sutarė, jog tai gali tapti itin aktualu ateityje, gamybininkams jaučiant spaudimą iš užsakovo, siekiančio mažesnių gamybos kaštų bei atskaitomumo už efektyvią gamybą.  

Lietuvos energetikos agentūros atstovas dr. Ričardas Masiulionis pranešime kėlė klausimą: „Energijos vartojimo auditas Lietuvos pramonei: nauda ar tik papildomas rūpestis?“. Nors energijos vartojimo audito atlikimui ir reikia pastangų, bet jos vėliau suteikia naudas: supratimą apie energijos suvartojimą, techninių priemonių rekomendacijas, rizikų vertinimo galimybes. Energijos vartojimo auditas dažnai yra finansinės paramos gavimo pagrindas, o po siūlomų priemonių įgyvendinimo kuria ir finansinę naudą dėl sumažėjusių energijos išlaidų. Pranešėjas kvietė į energijos vartojimo auditus žvelgti ne kaip į naštą, tačiau kaip į užduotį, kurią reikia išspręsti: „Išnaudokime energetinio audito kuriamas naudas“. Auditas padeda atskleisti energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialą ir yra priemonė padedanti įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos tikslus. Pranešėjas ne tik pateikė energetinių auditų statistiką, bet ir pristatė dažniausiai audituose siūlomas energijos taupymo priemones. Priemonių sąrašą rasite konferencijos medžiagoje: Energijos vartojimo auditas Lietuvos pramonei: nauda ar tik papildomas rūpestis?

RETAL BALTIC Films inžinierius-energetikas Andrius Purmalis pristatė išmoktas pamokas ir gerąją praktiką diegiant energetinio efektyvumo sprendimus. Kelias į efektyvumo didinimą įmonėje prasidėjo nuo apskaitos sistemos įdiegimo. Tai leido pastebėti linijų efektyvumo skirtumus bei atnešė suvokimą apie aušinimo įrangos elektros sąnaudas, suspausto oro sistemos apkrovas bei įrangos tuščios eigos sąnaudas. Inžinieriai netruko imtis eksperimentų keičiant sistemų darbą ir sėkmingai optimizavo aušinimo sistemą, džiovyklės parametrus, vakuumo sistemą, sumažino šilumos nuostolius bei suspausto oro sistemos sąnaudas. Įmonė kreipėsi į specialistus, kurie atliko harmonikų tyrimą bei pagal pateiktas rekomendacijas keičia reaktyviosios galios kompensavimo spintas. Andrius Purmalis teigia, jog „Sudiegus naują sistemą nereikėtų sustoti ties požiūriu, kad ji nauja, vadinasi, efektyvi. Būtina stebėti sistemos darbą. Analizuodami įrenginius pastebėjome, jog iš vakarų gaunama įranga nebūtinai yra gera“. Inžinierius teigia, jog vidinė motyvacija diegti efektyvumo sprendimus pirmiausia kilo iš pasisekusių bandymų, o vėliau tapo tiesiog įpročiu. Daugiau apie įmonėje įgyvendintus sprendimus skaitykite čia: Išmoktos pamokos ir geroji praktika diegiant energetinio efektyvumo sprendimus

UAB Energy Advice energetikos projektų vadovas, ekspertas, lektorius, energijos vartojimo auditorius, teikiantis konsultacijas Lietuvos ir užsienio chemijos, plastiko, maisto ir kt. pramonės įmonėms Mantas Kaminickas pranešime apžvelgė pagrindines CO2 emisijų mažinimo ir efektyvumo gerinimo priemones bei strategiją. Mantas pabrėžė, jog įmonė neutralia CO2 nepataps per dieną – tam prireiks laiko. Todėl įmonės turėtų numatyti CO2 neutralumo strategiją ir jos įgyvendinimo planą bei CO2 mažinimo priemones. Įgyvendinant planą, pirmiausia reikėtų diegti priemones, kurių atsipirkimo laikas trumpiausias. Anot Manto Kaminicko, ateityje įmonėms, norinčioms tapti neutraliomis CO2, vien sertifikato nusipirkti nepakaks. Kaip gamtinių dujų alternatyvas pranešėjas įvardijo biokurą arba prisijungimą prie centralizuotų šilumos tinklų. Mantas pabrėžė, jog technologiniai procesai yra sudėtingi ir norint suprasti situaciją reikalinga vertinti daug kriterijų ir visus vienu metu. Būtent tą ir leidžia pasiekti skaitmenizavimas. Manto pranešimas: Pramonės įmonių CO2 emisijų mažinimas: nuo ko pradėti?

APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius pristatė Klimato kaitos programos finansavimo priemones verslui. Plačiau apie priemones: Finansavimo priemonės verslui: Klimato kaitos programos priemonės

APVA Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė pristatė šio fondo galimybes. Fondas, finansuodamas energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus leidžia šalims narėms spartesniu žingsniu tapti pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Pramonė, žemės ūkis, transportas ar pastatų modernizavimas – kiekvienas investuotas euras turi kurti pokyčius ir atnešti didžiausią naudą visose srityse. Plačiau apie priemones: Finansavimo priemonės verslui: Modernizavimo fondo galimybės

Akimirkos iš konferencijos:

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Gaukite naujausią informaciją apie Energy Advice organizuojamus mokymus, produktus ir kitas industrijos naujienas.

Paieška