Energetinis auditas pramonės įmonėse. Kur slypi neišnaudotas potencialas?

Autorius: Doc. dr. Vytautas Šiožinys, KTU, Energy Advice

Lietuvos įmonės Europoje yra įvardijamos kaip vienos daugiausiai energijos resursų sunaudojančių vienam produkto ar žaliavos perdirbimo vienetui sukurti ir ES vidurkį lenkia dvigubai. Tai tiesiogiai mažina įmonių konkurencingumą rinkoje ir didina produkcijos savikainą.

autito_straipsnis_diagramaPramonės įmonių energijos efektyvumo indeksas ODEX EU-27 šalyse 2009 m.. Tai bendram energijos intensyvumui alternatyvus indeksas, naudojamas pagal ODYSEE projektą. Gaunama sudedant įvairių lygių vieneto suvartojimo pokyčius (pagal subsektorius arba galutinį vartojimą), stebimus nustatytą laikotarpį. ODEX indeksas yra alternatyva energijos intensyvumo matavimui, tačiau jis neapima daugelio veiksnių, tokių kaip struktūriniai ir kiti pokyčiai, nesusiję su energijos vartojimo efektyvumu (pvz., grįžtamojo poveikio). Šaltinis ODYSSEE duomenų bazė http://www.odyssee-indicators.org

Kaip sumažinti produkcijos savikainą?

Kiekvienos įmonės vadovas siekia sumažinti gaminamos produkcijos vieneto savikainą. Bendru atveju siekiama sumažinti sąnaudas. Tikslą pasiekti galima įvairiais būdais. Tačiau, darbo užmokesčio mažinimo galimybės išsemtos, o vartotojas turi ribotą galimybę mažinti energijos išteklių kainą. Kai kuriais atvejais galima išnaudoti žaliavų kainų svyravimą. Taigi, gamybos procese sąnaudas galima mažinti, mažinant suvartojamos energijos kiekį. Energijos sąvoka apima visų rūšių įmonės viduje suvartojamą energiją: elektros energiją, šilumos energiją, vandenį, technologijoje naudojamas dujas ar kietąjį kurą ir t.t.

Energetikos įstatyme apibrėžta sąvoka „energijos vartojimo auditas“. Tai sisteminė procedūra, kurios tikslas – gauti pakankamai informacijos apie pastato ar pastatų grupės, pramoninių ar komercinių procesų arba įrenginių, paslaugų privačiajame arba viešajame sektoriuose energijos vartojimo charakteristikas, nustatyti ir apskaičiuoti ekonomiškai efektyvias energijos taupymo galimybes bei pranešti rezultatus.

Į klausimą, kodėl reikia energetinio audito, atsakyti būtų sudėtinga. Eksploatuojantieji energetinį ūkį dažnai teigia, kad įmonė funkcionuoja daugybę metų, turtas gerai žinomas ir nieko pakeisti tikriausiai neįmanoma, todėl energetinis auditas nieko neparodys.

Galima įžvelgti ir pasitikėjimo auditą atliekančiais inžinieriais klausimą. Dažnu atveju, nėra aišku, ką auditoriai veiks, kaip atliks auditą. Audito darbo kultūrą, tikslų ir rezultatų naudą galima padidinti iškeliant auditui labai konkrečius tikslus darbo pradžioje, taip pat užsakovui ir auditoriui bendradarbiaujant audito metu ir išsamiai pristatant darbo rezultatus po audito.

Į klausimą, kodėl verta atlikti energijos auditą, galima atsakyti tokiu pavyzdžiu: įmonės elektros ūkyje įdiegta įrenginių, kurių aktyvioji galia 200kW, darbo trukmė 5 tūkst. valandų, elektros energijos tarifas apytikriam vertinimui – 0,13Eur/kWh. Įmonės išlaidos už elektros energiją per metus sudaro 130 tūkst. eurų. Jei auditoriui būtų iškeltas konservatyvus tikslas sąnaudas sumažinti 3-5 procentais, per metus įmonė sutaupytų 3,9-6,5 tūkst. eurų. Įvertinus kitas energijos rūšis, pasiekiamas ryškus efektas.

Audito tikslas – sukurti pridėtinę vertę. Atliekant auditą įgyvendinama konkreti Užsakovo užduotis, pavyzdžiui sumažinti sąnaudas trimis procentais. Energetinio audito sąvoka išplečiama, įtraukiant technologinius elementus ir pavadinant auditą technologiniu auditu. Kodėl taip daroma? Todėl, kad energijos sąnaudos įrenginiams įsigyti ir eksploatuoti yra įmonės sąnaudos, įskaičiuojamos į pagamintos produkcijos savikainą. Skiriasi tik tuo, kad vienos jų patiriamos kiekvieną dieną, energijai įsigyti, kitos ilguoju laikotarpiu. Be to, įrenginių eksploatacija lemia energijos ir eksploatacijos sąnaudas. Taigi, audito metu, galima įvertinti abu aspektus. Tikslui pasiekti pasitelkiama įvairių priemonių. Jos skirstomos į vadybos ir technologines priemones.

Geriausias rezultatas taikant kompleksines priemones. Tarptautiniu mastu labai paplitusi yra „Lean Manufacturing/Production“. Tai gamybos filosofija, kurios tikslas – sumažinti neefektyvius procesus, t.y. padidinti efektyvumą. „Life Cycle Costing“ (LCC) – tai investicijų grąžos skaičiavimo principas, pagrįstas visų sąnaudų modeliu: įvertinamos įrenginio įsigijimo, eksploatacijos, garantinio remonto, remonto pasibaigus garantijai išlaidos, taip pat garantinio laikotarpio trukmė, įrenginio eksploatacijos laikas ir t.t. „Overall Equipment Effectiveness“ (OEE) – tai būdas įvertinti įrenginio ar proceso efektyvumą (naudingojo veiksmo koeficientą ir patikimumą) išskaidant į tris komponentus: trukmė iki gedimo, kokybė, eksploatacinės ypatybės. Auditas įgyja gerokai platesnę prasmę, t.y. ne tik sumažinamos eksploatacijos išlaidos už energijos išteklius, bet ir siekiama pagrįstai sumažinti eksploatacijos išlaidas, pasitelkiant „Life cycle costing“ ir „Overall Equipment Effectiveness“. Galima pateikti pavyzdį: gamintojas įrenginiui suteikia 10 metų garantiją. Tačiau eksploatuojamas įrenginys taisomas jau po trejų metų. Šiuo atveju vartotojas patiria nenumatytų išlaidų. Kitas pavyzdys: dėl nepakankamai išsamaus įrenginių darbo sąlygų įvertinimo projektavimo metu ar pasikeitusių eksploatacijos sąlygų sutrikus elektros energijos tiekimui sustoja gamyba ir patiriama išlaidų.

Apibendrinant, galima teigti, kad technologiniai sprendiniai įtakoja tiek investicinius, tiek eksploatacijos kaštus. Auditas atskleidžia ne tik energijos vartojimo, bet ir visų kaštų mažinimo potencialą.

Straipsnį taipogi skaitykite žurnale „Elektros erdvės“